Negali tiesiog išeiti. Catherine Mann
e>
Pirmas skyrius
Monte Karlas, Casino de la Méditerranée.
Tikriausiai ne kasdien moteris ant ruletės pastato savo sužadėtuvių žiedą su penkių karatų geltonuoju deimantu. Tačiau Džeinei Hjugs tai buvo vienintelis būdas grąžinti brangakmenį kiaulei savo vyrui.
Ji palikinėjo Konradui žinutes prašydama susisiekti su jos advokatu. Konradas nekreipė į jas dėmesio. Džeinės advokatas bergždžiai mėgino susisiekti su jo teisininku. Skyrybų dokumentai buvo pristatyti Konrado sekretorei, kuriai buvo nurodyta nieku gyvu jų nepriimti.
Skindamasi kelią pro lošėjų minią Džeinė delne gniaužė prieš septynerius metus Konrado įteiktą sužadėtuvių žiedą. Kadangi Casino de la Méditerranée priklausė jam, jai pralaimėjus žiedas turėjo patekti į jo rankas. Viskas arba nieko. Turi pralaimėti, kad laimėtum. Ji tik norėjo atsikratyti širdgėlos ir pradėti gyvenimą iš naujo.
Džeinė pastatė žiedą ant raudono aksominio langelio pažymėto skaičiumi dvylika. Jų skyrybų metinės turėjo būti sausio dvyliktą, kitą savaitę. Iš septynerių santuokos metų trejus gyveno atskirai. Konradas turi su tuo susitaikyti, kad abu galėtų gyventi toliau.
Nuo skliautuotų lubų atsklido gerai pažįstami garsai, skimbčiojimas ir juokas, jaudulio klyksmas, sumišęs su pralaimėtojų atodūsiais. Šias freskomis ištapytas sienas ji vadino namais ketverius metus, kai juodu gyveno kaip vyras ir žmona. Nors dabar čia jautėsi laisvai, užaugo daug žemiškesniuose namuose Majamyje. Tėvas odontologas, tad gyveno jie labai patogiai. Žinoma, viskas būtų buvę daug geriau, jei tėvas nebūtų slapstęs dvigubo gyvenimo.
Visgi jos tėvų finansai niekada neprilygo jos vyro.
Džeinės žiedas – vienetinis Van Cleef & Arpels kūrinys, kuris buvo tarsi iš pasakos.
Pelenė pabėgo. Stiklinė Džeinės kurpaitė sudužo kartu su širdimi. Žavusis princas buvo netikras. Ji pati atsakinga už savo likimą ir gyvenimą.
Linktelėjusi krupjė stumtelėjo žiedą į priekį ant dvylikto raudonojo langelio vidurio. Kazino darbuotojas pasitaisė kaklaraištį ir susiraukė, dirstelėjo jai per petį įspėdamas antrą kartą ir…
Konradas.
Net neatsisukusi jautė, kad jis šalia. Nesąžininga – net tris metus gyvenus atskirai, tiek nesimačius jos kūnas vis dar jį pažino. Norėjo jo. Odą po kreminio šilko suknia ėmė dilgčioti, o mintis užplūdo prisiminimai apie savaitgalį, kai juodu mylėjosi pro atviras balkono duris dvelkiant lengvam brizui.
Dar neišgirdus balso Džeinės ausį pasiekė Konrado kvapas.
– Žetonų galima įsigyti ten, kairėje, mon amour.
Mano meilė.
Vargu. Labiau jo nuosavybė.
– O skyrybų dokumentus galima paimti iš mano advokato.
– Kaip galiu norėti skirtis, kai atrodai taip, jog galėtum pasiglemžti žmogaus sielą? – Jis žengė dar arčiau ir jos gyslomis ėmė plūsti su geismu sumišęs pyktis.
Džeinė atsisuko į jį.
Kaip ir reikėjo tikėtis, vien jį pamačius sutraukė skrandį. Džeinė nekentė tokios savo kūno reakcijos. Kodėl, kodėl, kodėl jos protas ir hormonai negali veikti išvien?
Jo varno juodumo plaukai blizgėjo po didžiuliais krištoliniais sietynais. Džeinė puikiai prisiminė, kokie jie švelnūs. Daugybę naktų stebėjo, kaip jis miega, ir glostė jo plaukus. Kai būdavo užsimerkęs, kavos tamsumo žvilgsnis negalėjo paveikti jos sprendimų. Jis mažai miegodavo, tad ji brangino tas retas progas, kai galėdavo jį stebėti.
Kur tik eidavo Konradas Hjugsas, jį visada lydėdavo moterų žvilgsniai ir šnabždesiai. Net dabar jos nesistengė nuslėpti, kad nužiūrinėja jį. Apsivilkęs smokingą – ar net džinsus ir marškinėlius – atrodė nežemiškai gražus. Nors buvo šimtaprocentinis amerikietis iš Niujorko, atrodė egzotiškai kaip italų ar rusų aristokratas iš kitos epochos.
Be to, siaubingai arogantiškas.
Konradas pakėlė nuo aksomo penkių karatų deimantą. Jos pergalė truko tik sekundę. Tada įspraudė žiedą jai į delną; vėsus akmuo buvo sušilęs nuo jo rankos.
– Konradai, – užsiplieskė traukdamasi.
– Džeine, – atsakė vis dar spausdamas žiedą jai į delną ir vėl atsistojo visai šalia. – Tai tikrai ne geriausia vieta susitaikyti.
Jis pradėjo eiti, o kadangi vis dar laikė jos ranką, Džeinei neliko kito pasirinkimo kaip tik grūstis pro murmančius žmones ir storas kolonas. Tarp atvykėlių minios buvo keli pažįstami veidai, tačiau ji negalėjo stabtelėti paplepėti ir prie senų draugų bei darbuotojų apsimesti, kad yra laiminga.
Jos vyro kazino buvo elito, net karalių susitikimo vieta. Paskutiniais jos skaičiavimais jam priklausė pustuzinis kazino visame pasaulyje, tačiau Casino de la Méditerranée buvo jo mėgstamiausias – kaip ir pirmieji namai. Konradas buvo užsimojęs prikelti praėjusią epochą, antikvariniai lošimų automatų fasadai ir lošimų stalai slėpė ištobulintus mechanizmus.
Žmonės čia atvykdavo ieškodami tradicijų apsirengę Savile Row smokingais ir vakarinėmis Christian Dior sukniomis. Čia spindėjo deimantai ir kiti brangakmeniai, žinoma, Cartier ar Bvlgari originalai. Jos penkių karatų žiedas buvo įspūdingas, tačiau Casino de la Méditerranée aplinkoje jis nieko nestebino.
Džeinės aukštakulniai vis greičiau kaukšėjo marmurinėmis grindimis. Šitaip beskubant juoda metalo imitacijos rankinė pakibo ant alkūnės.
– Liaukis. Dabar pat.
– Ne, dėkui. – Jis sustojo priešais paauksuotą liftą – savo asmeninį liftą – ir nuspaudė mygtuką.
– Dieve, tu vis dar toks pat sarkastiškas kiaulė, – sumurmėjo sau po nosimi.
– Prakeikimas, – pasakė jis ir uždėjo ranką jai ant pečių. – Pirmą kartą girdžiu tokį apibūdinimą. Ačiū, kad pasakei. Apsvarstysiu.
Džeinė nusipurtė jo ranką.
– Nekilsiu į tavo kambarį.
– Mūsų apartamentus. – Jis ištraukė žiedą jai iš delno ir įmetė į rankinę. – Mūsų namus.
Namus? Vargu. Tačiau ji nesiginčys su juo vestibiulyje, kur gali kas nors klausytis.
– Puiku. Man reikia su tavimi pasikalbėti. Asmeniškai.
Durys atsidarė. Jis parodė liftininkui, kad paliktų juos vienus, įėjo vidun ir užsidarė veidrodinėje erdvėje.
– Vien atnešusi popierius nepriversi manęs jų pasirašyti.
Tą ji jau pastebėjo.
– Juk nenori amžinai likti vedęs ir gyventi atskirai.
– Gal tik norėjau, kad išdrįstum pasikalbėti su manimi akis į akį, o ne per dar vieną pasiuntinuką… – Gilių rudų akių kampučiuose susimetė raukšlelės. – Pasakytum man į akis, kad esi pasirengusi praleisti visą likusį gyvenimą daugiau nė karto neatsigulusi su manimi į tą pačią lovą.
Tą pačią lovą?
Tikrai ne.
Po to, kas nutiko su tėvu, Džeinė negalėjo juo pasitikėti. Ji atsisakė leistis kvailinama ar skaudinama kaip jos motina.
– Turi galvoje dalytis lova, kai grįši po kelių savaičių dingimo. Kalbėjome apie tai milijonus kartų. Negaliu miegoti su vyru, kuris turi paslapčių.
Konradas greitai sustabdė liftą ir atsisuko į ją. Atrodė sutrikęs, šypsena dingo.
– Niekada tau nemelavau.
– Ne, tik dingai, kai nenorėjai atsakyti į klausimą.
Konradas buvo protingas. Pernelyg protingas. Žodžiais žaidė taip pat puikiai kaip ir pinigais. Dar būdamas penkiolikos savo palikimu žaidė akcijų biržoje. Išvijo ne vieną sukčių ir pats vos neatsidūrė kolonijoje. Viską sutvarkė jo šeima. Teisėjas skyrė lankyti karinio pasiruošimo mokyklą, kur jis nė kiek nepasitaisė, tik dar geriau išmoko siekti savo.
Tepadeda