Mažytis baltas melas. Jules Bennett
>
Pirmas skyrius
– Tik prašau, kad ateinančią savaitę apsimestum mano vaikinu.
– Vadinasi, liepei man atskristi į Bora Borą, kad savo buvusiajam galėtum pademonstruoti, jog gyveni toliau? Kol užsakinėsi gėles savo sesers vestuvėms, mudu šiame romantiškame namelyje apsimetinėsime esantys pora?
Na, gerai, Makui Ošėjai šitaip viską paaiškinus, situacija skambėjo gana beprotiškai, bet, po galais, Džena Leblank turėjo savų priežasčių. Gerų priežasčių, kurios vertė ją prašyti savo geriausią draugą apsimesti jos meilužiu.
Stovėdama jaukioje paplūdimio trobelėje, tapusioje laikinais namais, Džena pasitaisė savo vasarinės koralų spalvos suknelės petnešėlę ir pažvelgė į Maką.
– Klausyk, tu mėgsti keliauti, tad suorganizavau tau nemokamą kelionę. Gana skųstis.
Makas bato nosimi paspyrė lagaminą ir žengė arčiau. Jo smaragdinių akių žvilgsnis laikė prikaustęs ją vietoje, nežadėdamas paleisti, kol viską išsiaiškins. Dievulėliau, tas vyras buvo galingas. Geriausias Dženos draugas buvo seksualiausias kada nors jos sutiktas vyras, ir dabar turėjo vaidinti beprotiškai ją įsimylėjusį, nes ji nepasitikėjo niekuo kitu. Žinoma, viskas bus gerai.
– Galiu pats apsimokėti prakeiktą kelionę, – jis sustojo priešais ir rankomis įsisprendė į šonus. – Pasakyk, kodėl telefonu neatskleidei mano atvykimo priežasties?
Iš baimės? Pažeminimo? – Džena vos tramdė kunkuliuojančias emocijas. Norėdama užtikrinti laimingas sesers vestuves ir suvaldyti motinos praeities demonus, ji rizikavo viskuo: širdimi, sveiku protu…
– Martinas yra vyriausiasis pabrolys, – paaiškino ji. – Mudu išsiskyrėme prieš porą savaičių, bet jis vis bando mane susigrąžinti. Čia niekaip jo neišvengsiu, tad man reikia tavo pagalbos.
Makas suraukė savo tamsius antakius ir piktai sukando dantis.
– Sakei, kad judu išsiskyrėt, bet niekuomet nepapasakojai kodėl.
– Na, tu basteisi po pasaulį…
– Buvau Barselonoje.
– Ir nepaskambinai, kai bandžiau su tavimi susisiekti.
– Nes tuo metu buvau susitikime, o tavo palikta žinutė liepė atvykti čia, – Makas atsiduso. – O dabar paaiškink man, kas, po galais, vyksta ir kodėl mes susitikinėjame. Jei tai tiesa, mano šeima turi žinoti. Sesuo bus ypač patenkinta.
Džena prisimerkė.
– Dabar netinkamas metas juokauti.
Makas sukryžiavo rankas ant savo didžiulės plačios, raumeningos krūtinės. Džena negalėjo atitraukti akių nuo glaudžiai marškinių aptemptų pečių. Galbūt jiedu buvo tik draugai, tačiau tai netrukdė Dženai gėrėtis jo išvaizda: Makas buvo seksualus trisdešimt dvejų metų vyras.
– Martinas miegojo su savo asistente.
Šie žodžiai žeidė. Ne todėl, kad būtų jį mylėjusi – jiedu susitikinėjo vos keletą mėnesių – bet todėl, kad Martinas nemanė, jog buvo verta prieš tai išsiskirti su Džena. Ar šiais laikais vyrai visai nesirūpino moterų jausmais?
– Jis visuomet buvo niekšas, – pakomentavo Makas. – Nori, kad jį pamokyčiau?
Džena sukikeno, nors ir žinojo, kad jo juokelis buvo pusiau rimtas – taip leido manyti gandai apie Ošėjų verslo metodus. Mako tėvas Patrikas, pasižymėjęs griežtumu ir negailestingomis manieromis, mirė prieš metus, ir šeimos vadeles perėmė vyresnysis sūnus Breidenas. Jis ir jo sužadėtinė Zara buvo kur kas draugiškesni, tačiau Breideno asmenybė buvo itin impozantiška ir bauginanti, nors takto ir savitvardos jis turėjo daugiau už Patriką.
– Kad ir kaip norėčiau pamatyti Martiną besiraitantį iš skausmo, turiu atsisakyti, – Džena patapšnojo Makui per skruostą ir kalbėjo toliau: – Bet kad jau jis turi čia būti, tegul galvoja, kad esu užimta, kad gyvenu toliau ir esu įsimylėjusi, o jis liko praeityje.
– Ir tam padės mano neblėstanti meilė.
Džena nurijo seiles.
– Galima ir taip sakyti, bet man tiesiog reikia tavo pagalbos. Be sarkastiškų pastabų.
Džena nenorėjo tapatinti Mako su meile, tai būtų buvę itin žiauru. Taip, jiedu buvo draugai nuo to karto, kai jis bandė ją užkalbinti bendro pažįstamo vakarėlyje. Tąkart Džena jį atstūmė manydama, kad tokiam vyrui niekuomet nepatiktų tokia moteris kaip ji, be to, buvo pakankamai laiko praleidusi Bostone ir žinojo, kad Ošėjų pavardė visiems asocijuojasi su mafija.
Pasirodo, Makui patiko jos drąsus atsakymas, nes jis nepasidavė. Galiausiai Džena prisipažino linkusi į ilgalaikius santykius, o šis atsakė vertinąs jos poziciją, tačiau pats neieškąs įsipareigojimų. Dabar ji juokėsi iš minties, jog juodu siejo ilgalaikiai, nors ir draugiški, santykiai.
Jis buvo kitoks nei visi Dženos draugai, ji matė jo švelniąją pusę, Makas vertė ją juoktis ir leido atsipalaiduoti. Ji neprisiminė, kada tiksliai tai įvyko, tačiau vieną dieną suprato turinti geriausią draugą, kuris dėl jos būtų padaręs viską. Be to, jo draugystė žadėjo gerus ryšius: Makas buvo ne šiaip sau pasiturintis plevėsa – jo šeimai priklausė milijonų verti aukcionų rūmai visame pasaulyje, jų vardas buvo žinomas ir gerbiamas.
Kad ir kaip būtų, Džena iki šiol nebuvo tikra, kurioje įstatymų pusėje Ošėjai tvarkė savo reikalus. Per pastaruosius dešimt metų ji apie tai užsiminė tik kartą ir nuo to laiko šios klaidos nebekartojo: jai paklausus apie šeimos verslą, keliones ir slaptumą, Makas kaipmat atšalo ir griežtai pareiškė nenorintis to aptarinėti. Būtent todėl Džena jo neklausinėjo apie tai, ką jis veikė Barselonoje.
Makas akimirką pažvelgė jai į akis ir galiausiai prisėdo ant pintos baro kėdės virtuvėje.
– Jei vestuvės tik kitą savaitę, kodėl mes čia?
Nes jos tobuloji sesuo troško tobulų vestuvių savo tobulam gyvenimui. Džena beatodairiškai mylėjo Eimę, kuri turėjo viską, o ji pati… ne. Ji negalėjo leisti mintims pakrypti šia linkme, nes džiaugėsi savo sesers laime ir nenorėjo būti nelaiminga pamergė, kurią apgavo jos buvęs draugas. Eimė rado tikrąją meilę ir nusipelnė geriausios savaitės gyvenime.
Džena savo šeimai nepapasakojo tikrosios išsiskyrimo su Martinu priežasties, taip pat ir to, kad netikras naujas mylimasis turėjo padėti palaikyti palaimingą vestuvių nuotaiką.
– Eimė nori, kad vestuvių svečiai iki pagrindinio įvykio pasimėgautų mini atostogomis saloje.
Makui nieko neatsakius, Džena atsiduso ir truktelėjo suknelę dar sprindžiu aukštyn. Prakeikta krūtinė. Tos mažytės vasarinės suknelės puikiai tiko perkarusiems, plastikiniams manekenams, tačiau kėlė sunkumų tikroms moterims.
– Neprivalai sutikti. Suprantu, kad tai keistas ir kvailas prašymas…
– Ką turėsiu daryti? – padaužiškai nusišypsojo Makas. – Ir negailėk smulkmenų.
Džena garsiai atsiduso, pavartė akis ir žengė pro duris į nedidelę šiaudais išklotą verandą, atsiveriančią į krištolo skaidrumo vandenyną. Jai iš paskos pasigirdo sunkūs žingsniai ir netrukus ji ant peties pajuto pažįstamą delną.
– Nenoriu, kad iš manęs šaipytumeisi.
Makas spustelėjo petį ir atsuko ją į save.
– Gerai. Tai pasakyk, ko iš manęs nori.
Ji pažvelgė į jo nuostabias smaragdų žalumo akis.
– Turėsi pagyventi su manimi šiame namelyje.
– Puiku.
Ji nurijo seiles.
– Jame – tik vienas miegamasis.
Jis šyptelėjo.
– Tuomet pasistenk laikyti rankas prie savęs.
– Ar gali susikaupti?
Tai Dženą prajuokino. Makas nuolatos flirtavo su visomis moterimis nuo aštuoniolikmetės iki gulinčios mirties patale, tad ji niekuomet nevertino to rimtai. Jis mylėjo gyvenimą, moteris ir savo šeimą, jai buvo be galo ištikimas. Jei nors akimirką