Lyg iš filmo. Emily McKay
metus, Sisi visą laiką gyveno Kalifornijoje, tad buvo patyrusi žemės drebėjimų. Tačiau nė vienas nesukrėtė jos taip, kaip ant slenksčio pasirodęs Džekas.
– Gal galiu užeiti?
Išgirdusi klausimą Sisi ėmė panikuoti. Žinoma, jeigu Džekas žinotų tiesą, jeigu būtų atskleidęs jos paslaptį, nestovėtų čia mandagiai prašydamas užeiti.
Apsimesdama išdidžiai abejinga – nors širdis trankėsi kaip pašėlusi – ji kilstelėjo smakrą, išlenkė antakį ir kūnu užstojo duris.
– Nagi, nagi, nagi. Ar tik čia ne pats Džekas Hadsonas? Mano gyvenimo istorijos nenaudėlis. – Turėtų būti uždrausta buvusiems meilužiams pasirodyti neperspėjus. Jie mažų mažiausiai verti grėsmingos teminės melodijos kaip ryklys filme Nasrai.
Džeko veidas atrodė abejingas, žvilgsnis neišdavė jausmų.
– Nedaryk dramos, Sisi.
– Kartą cunamio padedama sunaikinau visą rytinę pakrantę. Patikėk, dramą išmanau puikiai.
Tą akimirką jai atrodė, kad jaučia tą patį, ką greičiausiai jautė jos veikėjai prieš pradingdami po milžiniška vandens siena: siaubą ir bejėgiškumą. Džekas turėjo galią ją visiškai sunaikinti. Tačiau pats to nežinojo. Sisi bent jau vylėsi.
– Tai įleisi mane ar ne?
– Ko gero, ne. Neturiu ką tau pasakyti.
Melas buvo toks baisus, kad ji veik tikėjosi Dievo rūstybės (gal vieno jos cunamių pavidalu?), kuri nušluotų ją nuo žemės paviršiaus drauge su visa Santa Barbara.
Tiesą sakant, turėjo daug ką jam papasakoti. Diduma tiesos susijusi su jos sūnumi, kuris šiuo metu ramiai žaidė vos už kelių sienų. Ne tik jos – jųdviejų sūnumi.
Kiekvieną pastarųjų dvejų su puse metų dieną Sisi praleido bijodama akimirkos, kai Džekas pasirodys ant jos namų slenksčio ir pareikalaus atsakymų apie vaiką, kurį ji neva įsivaikino netrukus po jųdviejų išsiskyrimo viešėdama Europoje.
Nuslopinusi augančią baimę, ėmė svarstyti galimybes: su griausminga melodija įsileisti Džeką į vidų? Užrakinti duris ir pulti skambinti advokatui? Bėgti kiek kojos neša?
– Tai nėra asmeniška, – tarė jis.
Sisi pervėrė netikėtą svečią tiriamu žvilgsniu. Jokio susidomėjimo. Nė kibirkštėlės ugnies, su kuria kadaise žvelgdavo. Nė užuominos į tą deginančią aistrą, kuri įžiebdavo jo akis tada, kai Sisi jo kūną pažinojo taip pat gerai, kaip ir savąjį. Kita vertus, jausmus Džekas mokėjo slėpti profesionaliai.
Tačiau nepastebėjo ir pykčio, kuris aiškiai reikštų jį sužinojus tiesą. Šitai padrąsino.
– Sakai, nėra asmeniška? – nusišaipė. – Įsivaizduok, kad net patikėjau.
Jos drąsa buvo apsimestinė. Širdis daužėsi kaip pašėlusi. Jeigu Džekas dar nežino tiesos, Sisi tikrai neleis jam užsibūti, kad pamatytų Teo savomis akimis.
Žengusi atgal į namą pasiruošė uždaryti Džekui prieš nosį duris, bet jo žodžiai sustabdė.
– Mane siuntė Lilijana.
Jos širdis nusirito į kulnis. Kelias nuo Džeko namų Malibu iki jos namelio Santa Barbaroje nebuvo trumpas. Jį sukarti jis būtų galėjęs tik dėl to, kad kas nors atsitiko Lilijanai.
– Ar su ja viskas gerai?
– Jai nieko nenutiko. Tačiau ji tavęs pasiilgo.
Sisi užplūdo palengvėjimas ir ilgesys. Lilijana visada buvo vienas mylimiausių jos žmonių. O nematė šios moters jau taip seniai.
Tokia buvo kaina. Nusprendusi niekada Džekui nepasakoti apie Teo, Sisi privalėjo nutraukti visus ryšius su Hadsonais. Vis dėlto Lilijanos ji nuoširdžiai ilgėjosi.
Tikriausiai pajutęs dvejonę, Džekas žengė į priekį ir įsikibo į duris. Sisi rodėsi, kad nuo jo artumo neliko kuo kvėpuoti. Džeko akys tyrinėjo jos veidą, ir ji pasigailėjo nežinojusi, kad jis atvyks. Būtų suplanavusi gynybą. Ar bent pasidažiusi.
Kad ir kaip ten būtų, jos veidas kuo švariausiai nuvalytas, o plaukai vis dar drėgni po maudynių duše. Apsirengusi visiškai nutriušusiomis džinsinėmis kelnėmis ir nudėvėtais sėkmę nešančiais Led Zeppelin koncerto marškinėliais, kuriuos prieš gerus penkiolika metų nugvelbė iš tėvo spintos.
Džekas vilkėjo džinsais ir šiugždančiais kreminės spalvos drobiniais marškiniais, kurie pabrėžė jo įdegį. Atrodė absurdiškai puikiai. Atvirai tariant, netgi juokinga, kad žmogus gali būti toks gaivus ir žavus.
Džekas – na, iš tiesų visi Hadsonai – visada tuo pasižymėjo. Dėl dailios žandikaulio linijos, tobulų skruostikaulių ir griežtų lūpų jis būtų puikiai tikęs dirbti tiek prieš kamerą, tiek už jos.
– Leisk įeiti, ir galėsime pasikalbėti. Kartu daug patyrėme, tad nejau negali manęs bent jau išklausyti? Ar nesi man nors tiek skolinga?
Sisi pervėręs sielvartas kaipmat prablaivė. Jis nė nenutuokė, kiek daug ji skolinga.
Žengusi atgal leido Džekui įeiti. Vesdama jį per vestibiulį į svetainę Sisi skausmingai suvokė, kad Teo ir Marija žaidžia jos darbo kambaryje čia pat už kampo. Net jei Džekas ir girdėjo prislopintus balsus, neišsidavė. O Sisi tegalėjo viltis, kad Marijai užteks išmonės užimti Teo.
Džekas žinojo, kad mėgindamas užvesti nereikšmingą pokalbį pakeliui į svetainę tik įžeistų Sisi, todėl mandagiai tylėjo. O ši savo ruožtu atsilygino nepasiūlydama nei kavos, nei vandens. Jie jau seniai peržengė tokių mandagybių ribas.
Svetainėje Sisi klestelėjo į mėgstamą krėslą ir pasikišo po savimi kojas, kad jas judindama neišduotų nervingumo. Tačiau pirštai tuoj pat nusitvėrė vienintelės iš šlapios plaukų uodegos išsprūdusios sruogos ir ėmė žaisti.
– Tai ko nori Lilijana? Kaip suprantu, ne į Padėkos dienos vakarienę atsiuntė manęs pakviesti.
Džekas pašaipiai kilstelėjo antakį.
– Tam dar gerokai per anksti.
– Ji mėgsta planuoti iš anksto.
– Šeštadienį per Valentino dienos vakarėlį Lilijana pranešė norinti, kad pastatytume filmą, kaip ji ir Čarlzas susitiko per Antrąjį pasaulinį karą.
Okupacijos metais Čarlzas dirbo slaptu OSS3 agentu Prancūzijoje. Per misiją Marselyje jį sužavėjo kabareto dainininkė Lilijana, tačiau Čarlzas įtarė ją galint būti nacių kolaborante. Lilijana buvo prancūzų rezistencijos šnipė. Nors vyko karas, grėsė pavojai ir tvyrojo nepasitikėjimas, jie pamilo vienas kitą. Meilė tęsėsi visą gyvenimą. Po karo Čarlzas atsivežė nuotaką į Jungtines Amerikos Valstijas, kur jie drauge pradėjo kurti filmus, atskleidžiančius Lilijanos talentus. Filmai ir jų meilė tapo Hudson Pictures studijos pamatu.
Mėgindama nusiraminti Sisi susuko plaukų sruogą į aštuonetuką.
– Logiška. Tai nuostabi istorija. Veiksmas, meilė, daug dramos ir įtampos. Kažkas panašaus į Atpirkimo ir Kasablankos sintezę. Tik su laiminga pabaiga. Jis uždirbs jums milijonus. Tikriausiai šimtus milijonų.
– Lilijana nori, kad parašytum scenarijų.
Sisi sustingo.
– Aš?
– Taip. Nustebau ne mažiau nei tu.
– Tokių scenarijų nerašau.
– Sakiau jai tą patį.
– Kuriu veiksmo ir nuotykių filmus.
– Žinau.
– Apie