Kilnus pasiūlymas. Elizabeth Rolls

      – Manote, kad pavyks užbėgti man už akių, Bleikharstai? – nusišaipė jis ir stengdamasis atrodyti abejingas pasitampė rankoves. Tada persibraukė ranka per veidą ir įsispoksojo į kraują, aiškiai negalėdamas patikėti tuo, ką mato. Žvilgsnis, kuriuo jis pervėrė Veritę, žadėjo kerštą.

      Šalta baimės banga perbėgo Veritės nugara. Jei žinia, kad ji nukrito lordui Bleikharstui į glėbį, pasieks tetos ausis, šis reikalas baigsis tikrai blogai.

      – Faringdonai, siūlyčiau jums nespręsti apie kitus pagal save. – Jo šviesybės balsas tapo grėsmingas. – Man nėra jokio reikalo per prievartą meilintis visai to netrokštančioms kambarinėms. O dabar teikitės nešdintis!

      Metęs dar vieną pagiežingą žvilgsnį Veritės pusėn Godfris pasišalino. Jos širdis nukrito į kulnus. Vienas Dievas težino, kaip Godfris paaiškins savo motinai dėl apdraskyto veido, bet Veritė buvo tikra, kad toje istorijoje ji suvaidins pagrindinį vaidmenį.

      Suvirpėjusi ji pasisuko eiti. Jei Godfris neužsimins, kad čia įpainiotas ir lordas Bleikharstas, ji kaip nors išsisuks. Bent iš dalies.

      – Palūkėkite.

      Veritė iš lėto atsigręžė. Ir beveik prieš savo valią pakėlė akis į Makso veidą. Griežtuose jo bruožuose buvo sustingęs ryžtas ir geležinė valia. Staiga jos siela ėmė džiūgauti ir maištauti, nors Veritė stovėjo bežadė, įkalinta jo žvilgsnio.

      – Milorde?

      – Tu stebini mane, mergaite.

      Veritė sunkiai nurijo seiles, bet nieko neatsakė, tik stengėsi atrodyti nuolanki ir atsispirti jo akių traukai.