Svajonių savaitgalis. Nancy Warren
nesakiau, kad ją trečiadienį išleido? Manau, dabar jai praverstų vakarėlis.
Mimsė. Viešpatie, tik ne ji. Blogiau už Mimsę prieš reabilitaciją gali būti tik Mimsė po jos. Bet kas būtų geriau už ją.
– Padėk telefoną, – griežčiau nei norėjo paliepė ji Paiper. – Jau turiu, kas pakeis Kesę.
Paiper pažvelgė į ją, bet telefono nepadėjo.
– Kas?
Kitė giliai įkvėpė.
– Aš. Esu Viešųjų ryšių tarnybos vadovė ir tai mano pareiga.
Liovusis širsti dėl Kesės ji prisiminė, kaip jai patiko to vyruko žodžiai. Geriau pagalvojus, gal darbas savaitgalį ir nebus tokia našta. Neatrodė, kad ši mintis pradžiugintų Paiper.
– Tu nepanaši į vakarėlių liūtę.
– Mes ir neieškome vakarėlių liūčių. Moteris turėtų būti partnerė ir palydovė. Įdomi ir linksma asmenybė, gerai pažįstanti Manhataną.
– Nejau ketini eiti romantiškos vakarienės vilkėdama darbo kostiumėlį?
Velniai griebtų. Times pažadėjo atsiųsti fotografą, kad įamžintų ištaiginga vakariene besimėgaujantį laimėtoją Amuse Bouche restorane. Negalima viešumoje pasirodyti taip apsirengus.
– Žinoma, ne. Nulėksiu į parduotuvę ir ką nors išsirinksiu.
Paiper linktelėjo.
– Gera mintis. – Ji įdėmiai nužvelgė Kitę nuo galvos iki kojų. – Tu dažnai būni mieste, daug ką pažįsti, apie tave rašoma paskalų skyreliuose. Geriau pamąsčius, tai nuostabu.
– Tai ir gerai. Einu, susirasiu suknelę.
– Eisiu su tavimi.
– Kam?
– Mano puikus skonis ir ketinu už viską sumokėti.
Pagauta įkvėpimo Paiper pasamdė aukščiausios klasės dizainerius, kad jie sukurtų apartamentų interjerą. Žinoma, Paiper nebūtų Paiper, jei nepasirūpintų, kad vestibiulyje įsikūrusioje moteriškų drabužių parduotuvėje atsirastų tų pačių dizainerių kurtų drabužių.
– Tavo Svajonių savaitgalio laimėtojas Karnabi apartamentuose, tiesa? – pasidomėjo Paiper, kai jos sukinėjosi parduotuvėje. – Čia – Stella McCartney suknelė. Pasimatuok. – Paiper buvo gudri it lapė. – Štai dabar derėsi prie bendro dekoro.
– Negaliu patikėti, kad išleidai tiek pinigų tik tam, kad paverstum mane kambario detale. – Ji paskubomis įsmuko į žalsvai melsvą kokteilių suknelę su indigo spalvos taškeliais.
– Pasisuk, pasisuk. – Paiper priekabiai ją apžiūrinėjo. – Tobula. Dabar trūksta tik batų bei rankinės ir galėsime eiti iš čia.
Tačiau sambrūzdis tęsėsi. Paiper nusivedė Kitę į savo apartamentus ir ėmėsi makiažo.
– Liaukis, aš nesidažau tiek daug, kiek tu, – pasipriešino Kitė išsisukdama nuo tamsaus teptuko, kuris jau taikėsi į jos vokus.
– Geriau pagalvok apie savo nuotrauką Times laikraštyje. Nejau nori atrodyti blanki ir pavargusi. Į ką nori būti panaši – į Gvinet Paltrou ką tik po gimdymo ar į Gvinet per Įlmo pristatymą?
– Gerai, gerai. – Ji leido Paiper elgtis kaip ši norinti. Be to, vis primindavo sau, jog ryškus makiažas žiniasklaidoje atrodys daug geriau. – Aukojuosi dėl tavęs.
Galiausiai Paiper padažė Kitei lūpas ryškiai rožiniais lūpų dažais, išėmė karštus suktukus ir švelniai iššukavo plaukus.
– Žavinga, – tarė ji, o Kitė, pažvelgusi į veidrodį, turėjo pripažinti, jog atrodo… seksualiai. Paiper nuėmė jai nuo pečių didelį viešbučio rankšluostį ir padavė šviesiai rausvą rankinę ir priderintus batelius. Dar kartą ją nužvelgusi greitai pakštelėjo.
– Atrodai nuostabiai. Sėkmės!
– Dėkoju, – ištarė Kitė ir patraukė prie durų, o suknelė jausmingai bangavo aplink kojas. Būtų jautusi kaltę, jog dėvi tokio brangumo suknelę, jei negalvotų, kad viskas sugrįš su kaupu, jei tik apie parduotuvę bus užsiminta laikraštyje. Ką gi, šį savaitgalį pati sudalyvaus savo reklamos kampanijoje. Bent jau nereikės jaudintis, kad Kesė viską sugadins.
Kai ji pakilo į aštuonioliktą aukštą, veide švietė kiek įmanoma nerūpestingesnė šypsena, nors jos savininkė vos tvėrė augančią įtampą. Kitė nužingsniavo kilimu klotu koridoriumi link Karnabi apartamentų, stabtelėjo įkvėpti oro ir šiek tiek nurimti, o tada pasibeldė.
Durys atsidarė.
– Sveika, – tarė patrauklus tamsiaplaukis vyras kitoje durų pusėje. Jis vilkėjo šiugždančius baltus marškinius, mūvėjo tamsiai mėlynas kelnes, o kaklaraištis buvo nesurištas.
Minutėlei viskas sustingo. Ji neįstengė įkvėpti, o širdis, atrodo, liovėsi plakusi. Kitė nieko negirdėjo. Šią akimirką vėl pasijuto vilkinti vestuvinę suknelę ir iš naujo suvokianti, kad ją ką tik pametė prie altoriaus. Ji stebeilijo į vyrą, už kurio ketino ištekėti. Nematė jo trejus metus nuo paskutinės nakties prieš vestuves. Kitę užgriuvo tokia lavina jausmų, kad ji nevaliojo jų suvokti.
Kita moteris gal būtų rėkusi, nualpusi ar smogusi jam į pačią skaudžiausią vietą. Tik ne Kitė, nors viduje jautėsi lyg atlikusi visus tuos veiksmus. Žymioji jos šypsena kiek prigeso, tačiau ji laikėsi tvirtai jos įsikibusi kaip ir rausvos rankinės, kuri vos neišsprūdo iš rankų.
– Piteri, – galiausiai prabilo ji. – Tai bent staigmena.
– Kite. Labai malonu tave matyti.
Kurį laiką jis nejudėjo iš vietos, nieko nesakė, tik akylai ją stebėjo. Ji metė žvilgsnį į kuklią bronzos lentelę, patvirtinančią, kad čia – Karnabi apartamentai.
Nejau tai, kad Piteris – konkurso nugalėtojas, yra žiaurus likimo pokštas? Kitė nė už ką neišsiduos sutrikusi prieš buvusį sužadėtinį. Juk išgyveno, kai išsilaisvinę krokodilai privertė spiegti iš baimės pakvaišusius klientus. Susidoros ir su viena gyvate.
– Ar teisingai suprantu, jog tu – Svajonių savaitgalio laimėtojas?
Atrodė, kad Piteriui prireikė visų valios pastangų susitvardyti.
– Taip. Aš sujaudintas, – jis pasitraukė. – Užeik.
– Dėkoju.
Žengiant į prabangius, jausmingai įrengtus apartamentus, kuriuose apsistojo vyras, su kuriuo kadaise ketino praleisti visą gyvenimą, jos galvoje mintys skriejo viesulo greičiu. Nebuvo jokios galimybės išvengti vakarienės, mat atvyks Times fotografas. Tačiau rytoj, kaip sakė kita apgauta moteris, laukia nauja diena.
– Atėjau pakviesti tavęs vakarienės, – greitai išbėrė ji ir įžūliai kilstelėjo antakį. – Ar neprieštarauji?
– Nėra kito žmogaus, su kuriuo labiau norėčiau vakarieniauti, – atsakė jis.
Įžnybkite man.
– Puiku. Galėsime eiti, kai tik būsi pasiruošęs.
– Gal norėtum iš pradžių išgerti? Gal mums derėtų pasikalbėti prieš pasirodant viešumoje?
Kitė tylomis žvelgė į jį, tik antakiai kilo vis aukštyn. Dar truputį – jie atsiskirs nuo kaktos ir nuskris. Jis nerimastingai žaidė su kaklaraiščio galais.
– Gal širdį slegia sunkūs jausmai. Iš praeities.
– Sakydamas iš praeities, matyt, turi galvoje