Ji pavergė Aleksandrą Sterną. Carole Mortimer
Tada iš tiesų pavirstų tokiu monstru, koks buvo tėvas.
Darijus nepatenkintas suraukė kaktą.
– Klausyk, kiek žinau, Miranda už ją laiduoja, be to, moteriai reikia pinigų, kuriuos gaus, jei atvažiuos ir pagyvens su tavimi, kol mūsų nebus. Istorijos pabaiga.
Ksandras nepritarė.
Taip, jo apartamentai užtektinai dideli kad ir tuzinui žmonių – galėtų visi gyventi kartu vienas kitam nekliudydami. Be šešių svečiams skirtų miegamųjų en suite čia dar yra sporto salė, namų kinas, dvi svetainės, medžiu iškaltas kabinetas, didžiulis oficialus valgomasis ir dar didesnė virtuvė.
Bet juk ne tai svarbiausia?
Svarbiausia, kad Ksandras nenori dalytis savo erdve nei su nepažįstama moterimi, nei su jos penkiamete dukrele.
Bet kiek iš tiesų šansų jis turi net nebandyti? Darijus parodė visą brolišką meilę, atsikraustė čia ir juo rūpinosi nuo tada, kai Ksandrą prieš mėnesį paleido iš ligoninės.
Ar sąžininga kelti broliui dar daugiau rūpesčių, kai Darijus su Miranda skuba medaus mėnesio?
Deja, Ksandras atsakymą į šį klausimą jau žinojo.
Antras skyrius
– Ar ponas Sternas mielas žmogus, mamyte? – tyliai paklausė Deizė, kai jiedvi sėdėjo ant galinės Darijaus Sterno atsiųsto limuzino sėdynės.
Ar Aleksandras Sternas mielas žmogus?
Prieš dvi dienas Sema kartą jį sutiko per pokalbį su abiem broliais Sternais, kai Deizė buvo mokykloje.
Todėl šis klausimas nelengvas – Aleksandras tądien leido kalbėti beveik vien broliui. Jis prie pokalbio prisidėjo tik pabaigoje: papylė kokį tuziną klausimų apie dukrelės mokyklos reikalus ir labiausiai domėjosi, kiek laiko dukra iš tiesų bus jo apartamentuose.
Semai tapo aišku – dvi savaites naujasis darbdavys pakęs ją savo namuose, bet tikrai nenusiteikęs šalia matyti ir jos dukterį.
Dėl tokios nuostatos Sema nedžiūgavo.
Bet ne elgetos sprendžia.
Ji ne visada buvo tokios sunkios finansinės būklės. Buvęs vyras Malkolmas turtu nė iš tolo neprilygo broliams Sternams, bet vis dėlto jo verslas buvo sėkmingas, vyrui priklausė didžiulis namas Londone, viena vila pietų Prancūzijoje ir kita Karibuose.
Kai jiedu pirmą kartą susitiko, jai buvo dvidešimt, Malkolmui trisdešimt penkeri. Buvo kukli asistentė, o jis – kompanijos savininkas. Samantą iškart pavergė jo mandagumas, išprusimas, tamsūs plaukai. Malkolmas buvo sėkmės lydimas verslininkas ir akivaizdžiai jautė jai tą patį, jausmai buvo tokie stiprūs, kad vos po dviejų mėnesių pažinties jie susituokė.
Sema buvo romantikė, įsimylėjusi savo gražuolį vyrą. Tėvai buvo mirę jau prieš daugelį metų, augdama ji keliavo iš vienų globėjų pas kitus. Jos giminių beveik neliko, tik kelios senmergės tetulės, kurių Samanta akyse nebuvo regėjusi.
Šiaip ar taip nėštumas santuoką negrįžtamai pakeitė.
Jiedu su Malkolmu nesišnekėdavo, kada turės atžalų, tiksliau, Malkolmo manymu, niekada. Paaiškėjo, kad jis nenori, jog vaikai apsunkintų gyvenimą, o Sema tą sužinojo tik džiugiai pranešusi vyrui apie dviejų mėnesių nėštumą.
Tuo metu ji įtikinėjo save, kad čia tik nevalinga reakcija sužinojus, jog sulaukęs trisdešimt šešerių pirmąkart tapsi tėvu. Juk Malkolmo šnekos apie nėštumo nutraukimą negalėjo būti rimtos.
Klydo.
Jų santuoka pasikeitė per vieną naktį. Vyras išsikėlė iš bendro jų miegamojo, aiškiai nepatenkintas, kad nėščios žmonos kūnas ims keistis. Bet ir tada Sema naiviai vylėsi, kad santuoka nesibaigs vos po metų, kad Malkolmas susitaikys su tėčio vaidmeniu, nesvarbu, prieš ar po kūdikio gimimo.
Ir vėl klydo.
Jis liko atskirame miegamajame, visiškai nekreipė dėmesio į nėštumą ir vos kartelį gimus Deizei aplankė ją klinikose. Jo net nebuvo namuose, kai Samanta, išdidžiai glėbyje nešdama dukrelę, sugrįžo ir užnešė ją į vaikų kambarį, kurį tiek valandų su meile ruošė savo gražuoliui kūdikėliui.
Dar porą metų ji grūmėsi, kad santuoka būtų sėkmingesnė, buvo tikra, kad Malkolmas negalės neigti dukros egzistavimo amžinai. Kaip jis galėtų nepamilti tokio nuostabaus kūdikio?
Bet nepamilo.
Po dvejų kančios metų Sema suprato pralaimėjusi. Malkolmo ne tik nebemylėjo, abejojo, ar jis jai bent patinka. Kaip gali patikti vyras, atsisakantis pripažinti savo paties žmoną ir dukterį?
Treji metai tikrai buvo ne iš lengvųjų. Ir emociškai, ir finansiškai.
Jausmai ir kaip su jais tvarkytis, žinoma, vienos Semos bėda. Bet kaži ar milijardierius Ksandras Sternas galėtų suprasti, jog jai tenka taip taupyti, kad kone savaitėmis lieka be vakarienės, kad tik sumokėtų menkutę sumelę už Deizės baleto pamokas bent kartą per savaitę? Juk apie jas mergytė pradėjo svajoti vos išmokusi vaikščioti ir kalbėti – Sema pasiryžo jos nenuvilti.
Malkolmas, Semos paprašytas prisidėti prie Deizė laimės, žinoma, atsisakė padidinti minimalią vaiko priežiūrai skirtą sumą, kas mėnesį pervedamą į Semos banko sąskaitą. Sąskaitą, atidarytą Samantos Smit, o ne santuokine Samantos Hovard pavarde.
Vyro pavardės, visų dovanų ir papuošalų, kuriuos Malkolmas nupirko per bendrą gyvenimą, turto, į kurį ji galėtų pretenduoti kaip buvusi Malkolmo žmona, ir net solidžios kas mėnesį išmokamos sumos – visko buvo liepta atsisakyti už visišką mylimiausios dukrelės globą. Tokią kainą Sema noriai sumokėjo. Ir sumokėtų dar kartą, jei tik prireiktų.
Aleksandras, žmogus, kartu su broliu valdantis didžiulį tarptautinį verslą ir jam vadovaujantis, tikrai nesugebės suprasti, kaip sunku vienišai motinai net ir darbą susirasti, o apie tokį, kuris būtų suderintas su Deizės valandomis mokykloje, nėra ko ir svajoti. Mokyklą dukra ėmė lankyti praėjusį rugsėjį, tad Semai liko vienintelė galimybė – dirbti padavėja per priešpiečius. Bet net ir toks darbas tikras košmaras, kai prasideda mokyklos atostogos. O jos prasideda.
Ta paskutinė bėda išsispręs po dviejų savaičių, kai ji pradės dirbti Endės baleto studijoje. O kol kas, porą savaičių pasirūpinusi ponu Sternu, ji išgalės apmokėti elektros ir dujų sąskaitas.
Vis dėlto tik Endės dėka Sema dvi savaites gyvens tik kartą matyto vyro namuose, o jis, regis, visai nesidžiaugia tokia draugija. Nešnekėjo su ja šiurkščiai, bet nuoširdžiai mandagus taip pat nebuvo.
Tai ar mielas žmogus jos naujasis darbdavys?
Jei nuoširdžiai, ji net nenutuokė.
Jis, be jokių abejonių, labai vyriškas – platūs, raumeningi pečiai, lieknas liemuo, siauri klubai, ilgos kojos. Suvelti ilgoki šviesūs plaukai ir tamsios, veriančios akys įdegusiame dailiame veide. Tarp aštrių skruostikaulių – ilga ir tiesi nosis, lūpos pilnos ir jausmingos, viršutinė putlesnė už apatinę, smakras kvadratinis, ryžtingas. Turėtų reikšti jausmingą prigimtį?
Na, ko gero, ne dabar, nes prieš šešias savaites per automobilio avariją jam labai nesėkmingai lūžo koja ir vyras liko kone įkalintas savo apartamentuose.
Bet juk dėl to moterys neturėjo liautis jo lankiusios namuose!
Apie tai Sema nebuvo pagalvojusi, tik apie milijardieriaus nuotykius miegamajame. Aleksandras Sternas nuolat puikuodavosi laikraščių ir žurnalų antraštėse jau taip seniai, kad ji nebeprisiminė.
O moterys, nufotografuotos įsikibusios jam į parankę kino festivaliuose ar kituose aukštuomenės renginiuose, visuomet buvo gražios ir vienišos, visos ilgakojės ir spinduliuojančios seksualumu.
– Mamyte? – smalsus