Antras kartas nemeluoja. Anna DePalo
buvo lemiamas.
– Džordanas Serengetis… Žinau tave iš sporto naujienų, – tarė Marisa, nesileisdama į šnekas apie mokyklą.
– Regis, nesupranti, ką reiškia žodis ne, – įsiterpė Koulas. Vyrui buvo vienas malonumas stebėti, kaip išraudo Marisos veidas.
Ji nuolankiai pažvelgė į Koulą.
– Tikiuosi, kad dar persigalvosi. Tik išklausyk, ką ketinu tau pasakyti.
– Jei Koulas nenori, išklausyti galiu aš, – šmaikštavo Džordanas. – Beje, kodėl šį vakarą mums nenuėjus į pasimatymą? Prie šampano taurės kalba liejasi laisviau – na, nebent labiau mėgsti vyną.
Koulas piktai dėbtelėjo į brolį, tačiau Džordanas neatitraukė akių nuo Marisos.
– Peršingo mokyklos labdaros organizacija ieško žvaigždės, kuri padėtų surinkti lėšų naujai sporto salei, – patikslino ji.
– Juk ir aš galiu pabūti ta žvaigžde.
– Nesi Peršingo mokyklos absolventas.
– Nesvarbu. Kurį laiką ten mokiausi.
Žengusi žingsnį, Marisa susvyravo. Avėdama aukštakulnius batelius nejuto stipraus pagrindo po kojomis. Koulas padėjo Marisai išlaikyti pusiausvyrą, tačiau kai ji nusitvėrė už vienos ringo virvės, vyras tuojau pat patraukė rankas.
Atsargiai. Liesti Marisą – nieko gero. Anos savaitės įvykis buvo puiki proga tuo įsitikinti.
– Koulas yra tinkamesnis, nes baigė Peršingo mokyklą, – žiūrėdama į Koulą, aiškino Marisa. – Žinau, jautiesi mokyklai įsipareigojęs. Juk ten turėjai keletą sėkmingų ledo ritulio sezonų.
– Bet tavo dėka nė karto netapau čempionu.
Marisa susigėdo, tačiau netrukus susitvardė.
– Tai buvo susiję su manimi, o ne tiesiogiai su Peršingo mokykla. Be to, pasikeitė direktorius.
– Ir tu esi jo pasiuntinė.
– Labai graži pasiuntinė, – neprašomas įsiterpė Džordanas.
Koulas rūsčiai perliejo akimis brolį. Juk Koulas su Marisa kadaise pasimylėjo, o tai reiškia, kad Džordanui ši moteris yra uždrausta. Visgi Koulas nenorėjo broliui iškloti viso savo intymaus gyvenimo, todėl perspėti Džordaną apie neliečiamą gražuolę bus ypač keblu. Džordanas mėgo žaisti su dailiosios lyties atstovėmis. Regis, jis niekada nepamiršta, koks yra žavus.
Džordanas tik gūžtelėjo pečiais.
– Galbūt Marisa nebuvo dėl to kalta.
Bet nė vienas nenorėjo atskleisti Džordanui daugiau istorijos detalių.
– Bet direktoriaus kabinete atsidūriau būtent aš, – pripažino moteris.
– Tikriausiai gailiesi?.. – gelbėdamas Marisą iš keblios padėties paklausė Džordanas.
– Taip, apgailestauju, – skausmingai pripažino ji.
Koulas nuleido pečius. Tai buvo panašu į tikrą atsiprašymą.
Kad ir kaip būtų, Marisa sporto klube pasirodė dėl visai ko kito. Koului prireiks daug laiko, kad pajėgtų užmiršti mokykloje patirtą pažeminimą, pašalinimą iš ledo ritulio komandos ir Marisos išdavystę.
Džordanas iškalbingai dirstelėjo į brolį.
– O Koulas atsiprašo už tai, kad elgiasi kaip Koulas.
Koulas susiraukė.
– Norėtum.
O juk jie su Marisa net neužsiminė apie išdavystės smulkmenas, kurių Džordanas nė neįtarė.
Koulo brolis mostelėjo su bokso pirštine.
– Jei jau taip… Paprastai nesu linkęs tarpininkauti – palieku šį darbą Nacionalinės ledo ritulio lygos viršininkams, tačiau šį kartą padarysiu išimtį. Koulas tikrai gailisi dėl savo išdaigos.
– Taip, būtent, – sausai atkirto Koulas. Bet tada, negalėdamas susilaikyti, žvilgtelėjo į brolį, kad išsklaidytų jo pernelyg gerą nuotaiką. – Džordanai, tu tikrai niekada netapsi televizijos laidų vedėju.
Džordanas apsimetė įsižeidęs.
– Neturiu galimybių tapti net sporto komentatoriumi?
– Dabar, kai jau šis tas paaiškėjo, – žiūrėdamas į Marisą, smagiai tęsė Koulas, – kodėl ir tau neprisipažinus savo tikrųjų motyvų?
Moteris mirktelėjo.
– Jau sakiau, noriu padėti Peršingo mokyklai įsirengti naują sporto salę.
– O kokia tau iš to nauda?
Marisa prikando lūpą.
– Na… tikiuosi tapti mokyklos direktoriaus pavaduotoja.
– Štai, dabar jau šilčiau, – su pasitenkinimu rėžė Koulas, purtydamas galvą. Tokia yra tikroji Marisa – ji visada slapukauja ir yra kupina klastos. – Žinai, labai keista. Visada maniau, kad esi iš tų, kurios anksti žengia prie altoriaus, susilaukia pulko vaikučių ir įnirtingai juos auklėja.
Marisa išbalo, o Koulas sugniaužė kumštį. Regis, jis pataikė į skaudžiausią vietą.
– Dar prieš keletą mėnesių buvau susižadėjusi, – tyliai prisipažino ji.
– Iš tiesų? Ar aš pažįstu tą laimingąjį? – gal Marisa buvo suvysčiusi ką nors iš vidurinės mokyklos? Būtų neįtikėtina.
– Galbūt. Turiu minty sporto agentą Selą Piacą.
Koului nespėjus nieko pasakyti, Džeksonas garsiai sušvilpė.
– Turėtum žinoti, kas jis toks, – toliau dėstė Marisa, – nes Selas susitikinėja su tavo buvusia mergina. Su ta gražuole, kurios draugijoje buvai užfiksuotas per ledo ritulio varžybas. Vike Salazar.
Po velnių.
– Ei, gal tai galėtume pavadinti viliojimu pagal užsakymą? – suraukdamas antakius, įsikišo Džordanas. – O gal verčiau tai susižadėjusi, tai išsiskyrusi? Juk net yra toks posakis.
Koulas nebegalėjo susitvardyti. Džordanas pats nesupranta, ką pliurpia.
– Džordanai, užčiaupk srėbtuvę.
Koulas apsidairė. Jie jau buvo patraukę kitų klubo lankytojų dėmesį. Ko gero, smalsuoliai spėliojo, ar tai nėra dviejų įsimylėjėlių kivirčas, ir kurio iš jų mergina yra ši gražuolė. Be to, kai kurie, matyt, tikėjosi pasigauti Marisą, išeinančią iš sporto salės.
– Visa tai yra absurdiška. Bokso ringas – ne vieta tokiam pokalbiui. Atsidūrėme dėmesio centre.
Marisa atrodė nustebusi.
Koulas čiupo ją už rankos – nors tai ir prieštaravo sveikam protui.
– Nagi, pirmyn, – vyras kilstelėjo ringą juosiančias virves. – Lipk pirmoji.
Marisa išlipo iš ringo. Koulas padarė tą patį, atsiremdamas tvirtomis kojomis į sporto salės grindis.
Nekreipdamas dėmesio į smalsius žvilgsnius, jis vedė Marisą link užpakalinio išėjimo – netrukus jie turėjo atsidurti automobilių stovėjimo aikštelėje. Galiausiai, pasiekus išėjimą, vyras atsisuko į ją ir atvirai paklausė:
– Vadinasi, esi susižadėjusi su Selu Piaca?
– Buvau, – Marisa kilstelėjo smakrą. – Jau išsiskyrėme.
– Vis dar negali atsispirti sportininkams?
– Esu tikra atsilikėlė, tiesa?
Tą