Laimėjau tavo širdį. Мишель Смарт

      „Svajonių romanai“ yra UAB „Svajonių knygos“ prekių ženklas.

      1

      Betė Hardingston žengė į Vienos tarptautinio oro uosto atvykimo salę, viena ranka stumdama Domo vežimėlį, kita laikydama lagaminą, pilną kūdikio ir jos pačios daiktų. Ji apsižvalgė, akimis ieškodama vairuotojo, kuris, kaip buvo žadėta, lauks jos oro uoste. Betė vylėsi, kad jau gana greitai galės sau į gerklę supilti puodelį labai stiprios kavos. Jai tučtuojau reikėjo didelės kofeino dozės.

      Pastaruoju metu Domas kentė dantų dygimo skausmus, todėl šią naktį neleido Betei sudėti nė bluosto. Galiausiai ji užmigo, likus mažiau nei valandai iki tos akimirkos, kai teko keltis ir ruoštis ankstyvam skrydžiui į Vieną. Lėktuve numigti taip pat nepavyko. Domui visiškai nepatiko pirmasis skrydis lėktuvu, todėl jis labai stengėsi, kad apie tai sužinotų kuo daugiau keleivių.

      Dabar vaikelis jau miegojo – patenkintas gulėjo ant nugaros savo vežimėlyje, čiulpė pirštą ir atrodė lyg visiškai nekaltas mažylis.

      Aplinkiniai visuomet sakydavo, kad pirmieji kūdikio gyvenimo metai yra patys sunkiausi, tačiau kol pats nepatiri to savo kailiu, negali suprasti, ką reiškia nuolatinės pastangos ir visą laiką persekiojantis nuovargis. Žinoma, negalima paneigti, kad kūdikio auginimas suteikia labai daug džiaugsmo – visos tos bedantės šypsenėlės, vaikiškas juokas, netikėti meilės proveržiai paėmus verkiantį mažylį ant rankų ir sugebėjimas akimirksniu jį nuraminti.

      Betės žvilgsnį patraukė aukštas į sieną atsirėmęs vyriškis.

      Nepažįstamasis pakėlė akis nuo mobiliojo telefono. Jųdviejų žvilgsniams susitikus, moters širdis suspurdėjo krūtinėje.

      Prieš šešias savaites Betei buvo pasiūlytas geriausias darbas, kokio tik gali sulaukti renginių vadybininkė – suorganizuoti Vienos kaukių balių. Graikų milijonierius, įsigijęs rūmus Vienoje ir investavęs krūvą pinigų, kad paverstų seną pastatą ištaigingu viešbučiu, skirtu turtuoliams, atsiuntė savo atstovą susitarti su Betės kompanija. Šis žmogus ir buvo tas atstovas – Valentė Kortada.

      Per šešerius darbo metus Betė matė daugybę išvaizdžių modelių, kurie vaidindavo labai svarbius asmenis, susidūrė su turtingais ir galingais klientais, kurių pavardės nuolat šmėžuodavo paskalų puslapiuose. Ir visgi niekada nebuvo sutikusi tokio žmogaus kaip Valentė – tokio, kuris užgniaužtų kvapą vien savo žvilgsniu.

      Valentės pagrindinė užduotis buvo pasirūpinti, kad Betė sutiktų imtis organizatorės darbo. Tuo metu ji jau devintą mėnesį buvo išėjusi nemokamų atostogų, nes darbo vietoje niekaip nebūtų galėjusi rūpintis mažyliu. Valentė akimirksniu išsprendė šią problemą – pasirūpino, kad Betės viršininkė Liusinda aprūpintų savo darbuotoją technologijomis, leidžiančiomis patogiai dirbti iš namų, ir bet kuriuo metu padėti pasiryžusiais asistentais. Būtent dėl Domo Betei teko išeiti motinystės atostogų. Ji nenorėjo keliauti be mažylio, todėl Valentė sutiko, kad Betė galėtų atvykti kartu su berniuku.

      Kai viskas buvo sutarta, Betei gerokai palengvėjo. Sunkiausi metai, besirūpinant Domu, praskriejo daug greičiau, nei ji tikėjosi. Betė buvo atsidūrusi tikrų tikriausioje kryžkelėje. Ji nebuvo pasiruošusi atiduoti berniuko į vaikų darželį ir grįžti į darbą. Deja, mokesčiai ir nuomos kainos gerokai pakilo. Anksčiau Betė niekada nejuto tokio didelio pinigų stygiaus.

      Sunku patikėti, kad vos prieš metus jos gyvenimas buvo toks nerūpestingas. Betė uždirbo pakankamai, kad galėtų išsinuomoti nedidelį butą, bet didelio būsto jai ir nereikėjo. Ji buvo vieniša moteris, turėjusi užtektinai pinigų reguliariai pietauti kavinėse, vaikščioti į koncertus ar daryti tai, kas šauna į galvą. Betė pamažu kilo karjeros laiptais, tačiau tada atsitiko siaubinga tragedija. Dabar ji gali būti iškeldinta iš mėgstamo buto ir atsidurti viešuosiuose nakvynės namuose.

      Jei taip nutiks, Betė su tuo susidoros. Dabar svarbiausia užtikrinti emocinę Domo gerovę ir saugumą. Mažyliui, kuris vos trijų mėnesių liko našlaitis, reikia besąlygiškos meilės ir rūpesčio. Betė niekada negalės atstoti Domui tikrosios motinos, tačiau vylėsi, kad užaugęs jis įvertins jos meilę ir paramą, kaip būtų vertinęs savo mamos Karolinos pastangas.

      Betė ir pati buvo našlaitė, todėl puikiai žinojo, ką tai reiškia.

      Ji su didele meile rūpinosi berniuku ir nenorėjo vadinti to auka. Jei kas ir pasiaukojo, tai Karolina. Ji atidavė savo gyvybę tam, kad išgyventų jos mažylis.

      Jei Betės finansinė padėtis būtų geresnė, jai tektų dorotis su dar viena problema vardu Alesijus Pelvetis.

      Galingas ir įtakingas biologinis Domo dėdė greitai suuodė apie berniuko gimimą. Nieko nelaukęs, parašė Betei elektroninį laišką iš dangoraižio Milane ir pareikalavo savo teisių į sūnėną. Betė nepamiršo savo pažado berniuko tėvams, kad nei Alesijui, nei kitiems Pelvečiams neleis prisiartinti prie Domo, todėl atsisakė vykdyti turtuolio įsakymą. Visgi Alesijus nė kiek nesutriko – jis pasisamdė geriausią advokatą. Maža to, nuėjo taip toli, kad mainais už berniuko globą pasiūlė Betei milijoną svarų sterlingų. Ji atsisakė šio pasiūlymo ir pagrasino, kad daugiau nesileis įbauginama ir imsis visų būtinų veiksmų savo ir berniuko gerovei apsaugoti.

      Pastaruoju metu Betė nesulaukė naujų Alesijaus laiškų, bet nesitikėjo, kad ši tyla truks ilgai. Pelvetis yra pernelyg turtingas ir įtakingas, kad laikytųsi nuošalyje.

      Betė labai stipriai mylėjo Domą. Ji matė, kaip berniukas išvydo šį pasaulį. Buvo šalia ir tą akimirką, kai mirė jo motina. Betė padarys viską, kad apsaugotų Domą. Net jei reikės mesti iššūkį vienai turtingiausių ir paslaptingiausių Europos šeimų.

      Pinigai, kuriuos Betė gaus už kaukių baliaus organizavimą, padės tvirčiau atsistoti ant kojų.

      Po pirmojo susitikimo Betė daugiau nebuvo akis į akį susitikusi su Valente. Kadangi jis buvo tarpininkas tarp Betės ir Džiano, jie kasdien bendraudavo elektroniniais laiškais bei vaizdo skambučiais. Tai, kas prasidėjo kaip paprasčiausias profesinis bendradarbiavimas, pamažu išsirutuliojo į šiltą draugystę. Valentė – ne tik seksualiausias Betės kada nors sutiktas vyras, su juo taip pat labai lengva dirbti. Jis niekada nekritikuodavo jos sprendimų, o jei tai ir darydavo, išdėstydavo logiškus argumentus, nemenkindamas Betės.

      Vakarais sūpuodama Domą, Betė dažnai galvodavo apie Valentę. Dieną ji paprastai sėdėdavo prie kompiuterio, derindavo įvairiausius reikalus ir stengdavosi pralinksminti Domą. O štai naktį…

      Staiga Betė išraudo, prisiminusi prieš kurį laiką susapnuotą sapną. Tai įvyko prieš porą savaičių. Pakankamas laikas, kad kai kurios detalės išsitrintų iš atminties, tačiau geismas ir karštis, tąsyk pažadinę Betę iš miego, neapleido dar ilgai. Prabėgus kelioms dienoms Betei buvo sunku pažvelgti Valentei