Burpavimas Dantų varlė. Fantazijos komedija. СтаВл Зосимов Премудрословски

      – — Ta «kiaulė» yra «kupranugaris», o «kupranugaris» yra..

      – — «kiaulė»! – pridėjo skardą ir iš sienos išėmė kitą šaknį. – Nešviečia… Nori valgyti? – ir įstrigo jai į akis.

      – — Ugh.. – šyptelėjo ji. – Taip, ką tu valgai, bet valgai. Pasižvalgyk. Kaip viskas gražu, darkoo..

      – — Toto ir jo, kuris tamsus ir krienų nematyti, išskyrus tave.

      – — Ir tu geriau pažiūrėk, tai tavo tėvynė, tėvynė!!

      Pukikas kvailai ir rūgščiai pakėlė kaukolę, pasuko sutelktą žvilgsnį ir vėl nieko nematė. Jis žvelgė nepastebimai ir su šoniniu matymu… ir vėl pro šalį.

      – — Taip, tu nežiūri, o žvelgi į vidų, giliai į prasmę…

      – — Ką?

      – — Tai!.. Ko mes norime viduje.

      – — Aš nieko nematau. – ir Pukikas piktai nuleido skardą.

      – — Kaip taip: matau, bet tu ne? -Zulka su kaklo nervu sugriebė kaukolę dviem posūkiais ir pradėjo suktis: dabar į dešinę, tada į kairę, tada aukštyn, tada žemyn … – O dabar jūs matote tėvynės tamsos grožį?

      – — Taigi ką?! – Punkikas. – viskas taip pat liūdna..

      – — Taip, tu atrodai dar geriau! – ir ji, vaikiškai nusiteikusi, spardė jį kaip plaktuko sportininkė. Jo kaukolė pasisuko ir jo akyse atsirado ne žvaigždės, o dėmės.

      – — Palik mane ramybėje, negraži. – sušuko jis.

      – — Ai taip?! – Ir ji, pasinaudodama savo pranašumu prieš galingumą, ir ten buvo dvigubai mažesni už Kazulį skardeliai, ištiesino regos nervą ir, iškišdama kampinį greičio inerciją, numetė jį prie sienos. Šepetėliai neturėjo nervų galūnių, todėl nejuto skausmo, todėl Pukikas pradėjo atsipūsti nuo kietų paviršių kaip biliardo kamuolys ir rikošetas: spustelėjo kaktą prieš sienoje įstrigusį akmenį, po to į lubas, tada lubas, apie grindis, vėl prie sienos, kitą sieną. apie grindis, vėl apie sieną, lubas, apie grindis, vėl apie sieną, kitą sieną, lubas, apie grindis, apie sieną, kitą sieną ir nevalingai puolė į Zulką.

      – — Ir ateikite patys, kitaip netrukus bus šioks toks sumažinimas … – Šiša giliai įkvėpė.

      – — Kokie yra sutrumpinimai? – Zulka mėgino atmerkti akį, tačiau akies obuolys sutapo ir buvo suspaudžiamas sankryžoje su kaklu ankstesnio raundo nervu.

      – — Reikia eiti į klases. – tęsė kitą kazulą, vardu Soplyushka. – Galupijoje per nelaimę.

      – — Naudingos radiacijos atsargos yra išeikvotos. – pirmoji skiltelė buvo sulaužyta, ji vadinosi – pirmoji.

      – — Cesspools … – pridūrė Antrasis, jis taip pat buvo vadinamas tuo pačiu.

      – — Ir todėl, kad visi nemirštų gerai, blogi truomai bus sunaikinti.

      – — Paruoškite jiems maistą.

      – — Taip, mes vis tiek mirsime, jei nerasime kito maisto šaltinio. – padarė išvadą Šiša ir visi iškart verkė. Zulka dar nesuvokė to, kas buvo pasakyta, jai buvo svarbiau greitai atsiskleisti, o ji atsitraukė, sukišo vieną iš posūkių ir akies obuolį kojos kaulo pagalba ištraukė ir išgręžė atsukant, tada į apviją ir taip penkis kartus. Ant ruožo kabojo akis, o po akimirkos kūnas puolė prie akies, trenkė į ją. Akis atsitraukė nuo kūno ir ištempė nervą iki kaklo, ji išsipūtė ir patraukė už akies palei tunelį. Akis buvo neapvyniota ir dėl ištempimo nutempė Zulką, smarkiai pasisukusi į sieną ir išmušusi skylę. Chopikas išskrido, o jo akis kabėjo angoje. Broliai puolė gelbėti ir, kaip pirmą kartą, sunkiai «traukia» skruzdėlyno skruzdėlyną, nuo penktojo bandymo ištraukė akis iš uogienės ir siena sugriuvo, nepažįstamiesiems sukuriant didžiulę angą. Prieš kaimą Galupijus nežinojo apie antžeminį gyvenimą arba administracija jiems nepranešė.

      Visi jie apsisuko galvą virš kulnų ir pajuto natūralią žemišką saulės šviesą, kol kaimas nebuvo apžiūrėtas didžiųjų galupų.