Kobiety w Europie Środkowo-Wschodniej w perspektywie interdyscyplinarnej. Группа авторов
Šatrijos Raganos pasaulyje, Vilnius 1997; eadem, Parašyta moterų, Vilnius 2001, s. 181–204; S. Daugirdaitė, Rūpesčių moterys, moterų rūpesčiai. Moteriškumo reprezentacija naujausioje lietuvių moterų prozoje, Vilnius 2000, passim; R. Bleizgienė, Moters tapatumo formos XX a. pradžios Šatrijos Raganos, Onos Pleirytės-Puidienės Vaidilutės ir Sofijos Kymantaitės-Čiurlionienės kūryboje [w:] eadem, Privati tyla, vieši balsai. Moterų tapatybės kaita XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje, Vilnius 2012, s. 226–260.
136
W latach 1908–1909 periodyk „Viltis” opublikował 38 artykułów pod wspólnym tytułem Auklėjimo mokslas [Nauka wychowania], będących wolnym przekładem studium Foerstera Jugendlehre (1904) dokonanym przez Pečkauskaitė z j. niemieckiego na j. litewski. Następnie w latach dwudziestych XX w. na Litwie wydano przetłumaczone przez pisarkę prace Foerstera pt. Seksualinė etika ir seksualinė pedagogika [Etyka seksualna i pedagogika seksualna], Auklėjimas ir auklėjamasis [Wychowanie i wychowanek]. Szerzej o popularyzatorskiej działalności Pečkauskaitė na polu edukacji młodzieży pisze V. Aramavičiūtė, Marija Pečkauskaitė – pažangių F.V. Foersterio pedagoginių idėjų skleidėja, „Lietuvių katalikų mokslo akademijos metraštis” 2003, t. 22, s. 41–46.
137
E. Bukelienė, Moteris šiuolaikinėje lietuvių prozoje, „Pergalė” 1987, nr 3, s. 126.
138
V. Kelertienė, Kita vertus… Straipsniai apie lietuvių literatūrą, Vilnius 2006, s. 15–16.
139
Szerzej zob. I. Szulska, Šatrijos Raganos ir lenkų rašytojų kūrybos paralelės [w:] Hermeneutinė literatūrologija, kom. red. A. Kalėda, A. Martišiūtė, R. Skeivys, T. Venclova, M.A. Šliogeris, oprac. R. Karmalavičius, red. V. Šatkuvienė, Vilnius 2006, s. 224–233; B. Speičytė, „Girių civilizacija”. Moteriškasis Šatrijos Raganos ir Elizos Ožeškovos pozityvizmas [w:] G. Mikelaitis, B. Speičytė, Trečiasis Šatrijos Raganos laikas. Straipsnių rinkinys, Vilnius 2008, s. 53–92.
140
Šatrijos Ragana [M. Pečkauskaitė], Mergaitės kelias. Pedagoginiai etiudai, Vilnius 1992, s. 6. Tekst oryginalny: „Kaip dailininkas kala statulą, taip žmogus turi nesiliaudamas kalti savo būdą. Atėjęs į šį pasaulį, jis nėra užbaigta visuma, bet visokių galimybių užuomazga. Jam yra duota medžiaga, iš kurios jis gali padaryti viską, ką panorės. Nesiliaudamas ir nuolat dirbdamas, jis kuria save”. Wszystkie przekłady z j. litewskiego pochodzą od autorki artykułu.
141
Oprócz wspomnianego już przekładu na j. litewski dzieła Foerstera Seksualinė etika ir seksualinė pedagogika, zagadnieniu edukacji seksualnej dzieci M. Pečkauskaitė poświęciła rozdział Skaistybė w napisanym przez siebie studium Motina-auklėtoja (Kaunas 1923). Zachowały się także świadectwa o odczytanym przez pisarkę referacie o walce z pornografią na pierwszym w historii tego kraju zjeździe kobiet, który odbył się we wrześniu 1907 r. w Kownie. Por. V. Daujotytė, Parašyta moterų, s. 130.
142
Fizyczna strona miłości – erotyka pozostawiana była postaciom negatywnym, m.in. w noweli Mėlynoji mergelė, w czym wyraża się racjonalistyczny światopogląd pisarki: umysł powinien kierować ciałem, duch zwyciężać ciało. Nieposkromione pożądanie, jego destrukcyjny wpływ nie był tolerowany, samo jego pojawienie było powodem do potępienia jako piekielnej pokusy.
143
Samorealizacja kobiety w macierzyństwie stanowiła dla literatki atrybut idealnej kobiety, jej wrodzony przymiot: „Kokios gi yra moters įgimtos gerosios ypatybės? […] Pirmiausia – motiniškumas. Kas yra motiniškumas? Tai gabumas, noras mylėti, globoti, aukotis, savęs išsižadėti, atleisti. Išlavinusios tą gabumą, būsite tikros tobulos moterys” – „Jakie są wrodzone przymioty kobiety? […] Po pierwsze – bycie matką. Czym jest zostanie matką? Umiejętnością i pragnieniem miłości, poświęceniem się, opiekuńczością, ofiarowywaniem siebie dla innych, sztuką przebaczenia. Te, które zdołają wykształcić w sobie takie umiejętności, zostaną prawdziwie doskonałymi kobietami”. Šatrijos Ragana [M. Pečkauskaitė], Mergaitės kelias…, s. 27.
144
Ibidem, s. 22. Tekst oryginalny: „Būti motina galima ne tik savo vaikams, bet ir svietimiems, pagaliau ir kiekvienam žmogui, su kuriuo susitinkame gyvenime”.
145
Ibidem, s. 26. Tekst oryginalny: „Absoliuto, Tobulybės, Amžinybės troškimą”.
146
Ibidem, s. 65. Tekst oryginalny: „[…] velniškas malūnas, kuris tarška, mala per dienų dienas… Tai stebuklingas fabrikas, kuris iš musės padaro jautį, o iš skiedrelės priskaldo vežimą”.
147
V. Kavolis, Tarp galingos burtininkės ir prijaukinto paukščio [w:] idem, Žmogus istorijoje, Vilnius 1994, s. 487.
148
Šatrijos Ragana [M. Pečkauskaitė], Mergaitės kelias…, s. 106. Tekst oryginalny: „Kelias į tai yra paprastas: laikyti skaisčią širdį ir sielą. Teauga jose tik tai, kas gražu ir gryna. Tuomet galėsite neabejodamos ir be baimės eiti per visas pasaulio tamsybes ir blogybes. Nereikės tuomet nė užsimerkti – bedugnės nebus pavojingos. Tai yra amžinojo moteriškumo karalystė”.
149
Ona Tijūnėlienė dokonała bardzo szczegółowego rozpoznania ideału dziewczynki w pismach pedagogicznych Pečkauskaitė. O. Tijūnėlienė, Mergaitės idealas M. Pečkauskaitės pedagoginėje sistemoje [w:] eadem, Veikliai tarnavusi šviesos pasauliui. Iš M. Pečkauskaitės pedagoginio palikimo, Klaipėda 1998, s. 64–81.
150
V. Kavolis, Žmogus istorijoje, s. 139.
151
Šatrijos Ragana [M. Pečkauskaitė], Viktutė [w:] eadem, Jau vakaruose užgeso saulėlydžiai, oprac. J. Jasaitis, Kaunas 1996, s. 58. Tekst oryginalny: „Aš jau neįsivaizduoju tokio vyro, kurs su manim kartu nesimelstų, nejaustų, nesidarbuotų; būdama lietuvė, niekados nepamylėčiau jokio «lenkomano»”.
152
Szerzej na ten temat pisze Dalia Marcinkevičienė w studium socjologicznym Vedusiųjų visuomenė. Santuoka ir skyrybos Lietuvoje XIX amžiuje – XX amžiaus pradžioje, Vilnius 1999, rozdz. Tradicinių vedybų motyvo kritika, s. 80–83.
153
Šatrijos Ragana [M. Pečkauskaitė], Viktutė, s. 80. Tekst oryginalny: „Man bjaurios visos tos piršlystės, partijos. Kiekviena pana būtinai turi ištekėti, nuo pat mažens kalba apie tai visi, ir paskui ji pati. Tarsi neištekėjus ji nėra žmogus. O juk, palikus senmerge, ji taip pat gali būti naudinga žmonijai, gali darbuotis ir būti žmogum – čia jokios nelaimės nėra”.
154
Zob. V. Kavolis, Žmogus