Australijos deimantai. Antra knyga. Yvonne Lindsay
norėjo tikėti, jog tai nuoširdus noras pažinti australiškąją giminės dalį. Jos pirmieji klausimai buvo susiję su Bleiku. Tiesa, pradėti pokalbį nuo šios temos, buvo gana drąsu po visų pastarųjų mėnesių spėlionių dėl tėvystės. Kai ji pasiteiravo, ar jis neturėtų kokios berniuko nuotraukos, Metas, kaip tikras išdidus tėvas, išsitraukė kelias iš piniginės. Jose buvo įamžintas tamsus, rimto veido berniukas.
– Treji su puse, – pasakė pusbrolis į jos klausimą dėl vaiko amžiaus. Sukaupusi visą drąsą Danielė pasiteiravo, ar galėtų vieną nuotrauką pasilikti ir nusiųsti motinai. Metas nedvejodamas ištiesė kelias.
– Ar tu čia poilsiauji?
– Tiesiog pamaniau, kad mums pats metas susitikti, – be užuolankų atsakė Metas. – Dar norėjau pasikalbėti su Kvinu, tik nenumaniau rasiantis jus po vienu stogu.
Danė pajuto, kaip užsiliepsnojo žandai.
– Kaip jis minėjo, – ėmė paskubomis berti žodžius, – atlieku jam šiokį tokį darbelį.
– Tai gerai, – nusišypsojo pusbrolis. – Kvino Everardo rekomendacijos labai vertingos šiame versle. Beje, mačiau vasario mėnesio katalogą. Tavo darbai labai įspūdingi.
Danielė nušvito. Po Blesktounų surengto pristatymo ji gavo nemažai užsakymų.
– Tai dar viena priežastis, kodėl čia atvykau, – tęsė Metas. – Manau, girdėjai, kad man grąžino keturis Širdies deimantus?
Ji atsargiai linktelėjo. Pastebėjo, kad jis vartoja pavadinimą Širdis, o ne Blekstounų Rožė.
– Turiu vieną sumanymą ir noriu, kad tu jame dalyvautum.
Danielė atidžiai svarstė, ką atsakyti. Ar tai gudrus mėginimas įgelti Blekstounams?
– Kaip?
– Noriu sukurti vėrinį iš Širdies deimantų, kuris būtų paveldimas iš kartos į kartą Hamondų nuotakų.
Danei atvypo lūpa iš nuostabos.
– Metai, tavo sumanymas tiesiog nuostabus!
– Belieka tikėtis, kad taip manys ir mano tėvas.
Ji linktelėjo.
Susigrąžinti Širdies deimantai, Džebo palikimas, taptų Hamondų šeimos relikvija ir, be abejonės, palengvintų senojo vyro kančias.
– Metai, žinai, motina be galo trokšta atnaujinti santykius su Oliveriu, tavo motina, tavimi ir Bleiku. Kaip manai, ar yra nors lašelis vilties?
Meto žvilgsnis buvo ramus ir atviras.
– Neturiu nieko prieš Sonią, Daniele. Tačiau negaliu kalbėti už tėvą, – jo balsas pasidarė švelnesnis. – Gal pradėkime nuo mažų žingsnelių. Pavyzdžiui, galėtum sukurti Nuotakos Rožės vėrinį.
Nuotakos Rožė – Danielę tiesiog užliejo jausmų banga.
– Man tai būtų didžiulė garbė, – sukuždėjo ji nepaklusniu liežuviu ir įbedė žvilgsnį į Bleiko nuotraukas, kad nuslėptų beištrykštančias ašaras. Ji buvo artima su Kim ir Rajenu, nė sekundės neabejojo motinos meile, tačiau visą laiką jai nedavė ramybės troškimas rasti savo vietą. Juodu su Metu akimirksniu pajuto simpatiją vienas kitam, visai kaip su jo broliu Džeradu. Po akimirkos užplūdo begalinis pakylėjimas – iš pradžių gelsvasis deimantas, besiilsintis seife viršuje, o dabar – rausvieji Blekstounų Rožės deimantai. Kokia tikimybė gauti du pasiūlymus dėl tokio kalibro deimantų? O jai dar tik dvidešimt septyneri.
– Kaip gaila, kad penktasis akmuo dingo lyg į vandenį.
– Aš rūpinuosi ir tuo, – labai paslaptingai prasitarė Metas. – Bet dabar paprašysiu sukurti tokį papuošalą, lyg jau turėtume penktąjį – vidurinį – deimantą. Ar galėsi?
– Be abejonės. Ar gali man duoti kelias savaites, kad užbaigčiau pradėtą darbą?
Jis pritarė:
– Šiandien norėjau tik išgirsti tavo sutikimą.
– Tu jį turi, – atsakė palaimingai šypsodamasi Danielė. – Su džiaugsmu to imsiuosi. Esu dėkinga, kad pagalvojai apie mane.
Meto šypsena užgimė iš lėto, tačiau apšvietė visą dailų veidą.
– Tu be galo talentinga dizainerė, be to, esi Hamond. Tobulas pasirinkimas.
Jie dar gerą valandą šnekučiavosi apie papuošalų verslą, šiek tiek apie Bleiką, o baigė ką tik įvykusiomis jo brolio Džerado sužadėtuvėmis su Brajena.
Danė jautėsi daug labiau atsipalaidavusi nei susitikimo pradžioje, tad prisiminė prieš kelias savaites sklandžiusias kalbas, kad Džeradas Hamondas ir yra dingęs Hovardo pirmagimis. Jai labai palengvėjo, kad Metas neįsižeidė paminėjus Blekstounų vardą.
– Gal biologinė Džerado motina ir turėtų ką papasakoti.
Danė nusistebėjo – laikraščiuose nė žodeliu nebuvo užsiminta apie biologinę Džerado motiną. Meto lūpos kiek įsitempė.
– Buvau su ja susitikęs. Ji nuolat kaulija Džerado pinigų, o gavusi dingsta taip pat netikėtai, kaip ir atsiranda.
Jai skaudėjo širdį dėl Džerado – be galo dailus, perspektyvus teisininkas, ką tik iškeptas sužadėtinis, o praeitis vis neduoda ramybės ir aitrina žaizdas. Antra vertus, jis bent jau žino, kas jo tikroji motina… Pusbrolis tuojau pat pastebėjo pasikeitusią Danielės nuotaiką ir nukreipė kalbą apie tai, kaip šeima galėtų netrukus pasimatyti.
– Brajena jo nepaleidžia nė per žingsnį ir tempiasi visur drauge. Vargšas vyrukas. – Metas smagiai nusikvatojo. – Gal galėtume susibėgti, kai juodu grįš?
Nedrąsus, bet vis dėlto pirmas žingsnis.
– O Bleikas? Ir mano motina? Gal ir jie galėtų prisidėti?
– Kodėl gi ne?
Trise jie pavakarieniavo garsiame restorane po atviru dangumi, apsupti didžiulių atogrąžų palmių giraitės. Kvinas pasveikino ją sužinojęs apie Nuotakos Rožės vėrinį ir patikino, kad nuo šiol ji tikrai taps pastebima juvelyrikos pasaulyje. Tada atsisuko į Metą.
– Regis, aptikome penktojo deimanto pėdsakus, tačiau jie jau atvėsę. Pranešiu tau, kaip sekasi.
Metas neįstengė nuslėpti nusivylimo, bet kilstelėjo taurę sveikindamas juos abu:
– Dėkoju, Kvinai. Kas nors turi ką nors žinoti. Daniele, nekantriai laukiu, kada imsiesi Nuotakos Rožės vėrinio. Tikėkimės, turėsime visus penkis akmenis.
Ši diena buvo nuostabiausia jos gyvenime. Mama bus devintame danguje sužinojusi, kad buvo atvykęs Metas. Nuo minties apie tai, kad atsirado galimybė perrašyti Širdies deimantų istoriją, tiesiog svaigo galva. Tik pagalvokite, Kvinui gali pavykti aptikti penktąjį deimantą… Tai tobula tobulos dienos pabaiga.
Danielė trumpam pasitraukė į damų kambarį, o vyrai tuo metu aptarė savo reikalus. Ji neketino slapta klausytis, tačiau palmės atrodė tokios vienodos, kad ji pasirodė iš kitos pusės – Metas sėdėjo jos vietoje, abiejų bičiulių galvos palinkusios viena prie kito. Kažkas privertė ją stabtelėti prie artimiausio medžio kamieno ir jos ausis pasiekė Blekstounų vardas.
– Kalbėjausi su trimis akcininkais, – dėstė Metas. – Jei tu prie mūsų prisidėtum…
Tuomet Danielė išgirdo Kvino balsą:
– Jei jūs nusiteikę rimtai, valdyboje reikės Džeiko Vanso, o ne manęs, nes turiu nedaug akcijų.
– Susitinku su Džeiku kitą savaitę. Mirus Hovardui, Blekstounų imperija susvyravo. Perinis su Rajenu šnairuoja vienas į kitą ir galanda dantis, o Kim visą laiką tik ir mėgina juos nuraminti.