Kobiety w Europie Środkowo-Wschodniej w perspektywie interdyscyplinarnej. Группа авторов
wizerunek szlachcianki świadomie wybierającej deklasację (zbliżenie się do chłopki), by tym samym zachęcić młode Litwinki do aktywniejszego udziału w krystalizacji ruchu narodowego, obyczajowych i mentalnych zmianach ich ról społecznych. Z kolei w wymiarze literackim zapoczątkowała „emancypację uczuciową” kobiet, próbując wypracować sposób mówienia o ich przeżyciach wewnętrznych, psychologii postępowania, co było nowością w ówczesnej kobiecej literaturze tego narodu. Jednocześnie tak nakreśloną formę wyzwolenia kobiet próbowała harmonijnie powiązać z tradycyjnie pojmowanymi obowiązkami względem rodziny i otoczenia, w tym ze światopoglądem pozytywistycznym. Widoczna w twórczości Marii Pečkauskaitė radykalna zmiana spojrzenia na podstawowe założenia feminizmu – przesunięcie ciężaru z egzekwowania praw kobiet na eksponowanie obowiązków – choć wyznaczyła kobietom nowe powinności, uwidoczniła jednocześnie znaczenie i celowość kobiecych zadań wobec społeczeństwa.
Bibliografia
Aramavičiūtė V., Marija Pečkauskaitė – pažangių F.V. Foersteria pedagoginių idėjų skleidėja, „Lietuvių katalikų mokslo akademijos metraštis” 2003, t. 22, s. 41–46.
Bleizgienė R., Moters tapatumo formos XX a. pradžios Šatrijos Raganos, Onos Pleirytės-Puidienės Vaidilutės ir Sofijos Kymantaitės-Čiurlionienės kūryboje [w:] eadem, Privati tyla, vieši balsai. Moterų tapatybės kaita XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje, Vilnius 2012, s. 226–260.
Bukelienė E., Moteris šiuolaikinėje lietuvių prozoje, „Pergalė” 1987, nr 3, s. 126–136.
Daugirdaitė S., Rūpesčių moterys, moterų rūpesčiai. Moteriškumo reprezentacija naujausioje lietuvių moterų prozoje, Vilnius 2000.
Daujotytė V., Parašyta moterų, Vilnius 2001.
Daujotytė V., Šatrijos Raganos pasaulyje. Gyvenimo ir kūrinių skaitymai, Vilnius 1997.
Kavolis V., Žmogus istorijoje, Vilnius 1994.
Kelertienė V., Kita vertus… Straipsniai apie lietuvių literatūrą, Vilnius 2006.
Kėkštas J.M., Draugija pavojuje, „Varpas” 1893, nr 1, s. 1–2.
Kritiška peržvalga straipsnių „Draugija pavojuje” ir „Keli žodžiai prie senojo klausymo”, „Varpas” 1893, nr 4, s. 50–52.
Marcinkevičienė D., Vedusiųjų visuomenė. Santuoka ir skyrybos Lietuvoje XIX amžiuje – XX amžiaus pradžioje, Vilnius 1999.
Mikelaitis G., Kilti ir kelti. Šatrijos Raganos literatūros teologija, Vilnius 2012.
Pečkauskaitė M., Motina auklėtoja, Kaunas 2006.
Pečkauskaitė-Šatrijos Ragana M., Mintys apie dailę [w:] Lietuvių literatūros kritika, t. 1, red. K. Korsakas, K. Doveika, Vilnius 1971, s. 590–591.
Pečkauskaitė-Šatrijos Ragana M., Noc Świętojańska [w:] eadem, Raštai, t. 7, red. J. Tarvydas, Kaunas 1939, s. 168–182.
Speičytė B., „Girių civilizacija”. Moteriškasis Šatrijos Raganos ir Elizos Ožeškovos pozityvizmas [w:] G. Mikelaitis, B. Speičytė, Trečiasis Šatrijos Raganos laikas. Straipsnių rinkinys, Vilnius 2008, s. 53–92.
Szulska I., Litewskie pisarki przełomu XIX i XX wieku wobec polskich dziewiętnastowiecznych formuł emancypacji [w:] Przemiany dyskursu emancypacyjnego kobiet, red. A. Janicka, C. Fournier Kiss, M. Bracka, wstęp A. Janicka, seria 1, Perspektywa środkowoeuropejska, „Przełomy/Pogranicza Studia Literackie”, t. 27, Białystok 2019, s. 307–318.
Szulska I., Šatrijos Raganos ir lenkų rašytojų kūrybos paralelės [w:] Hermeneutinė literatūrologija, kom. red. A. Kalėda, A. Martišiūtė, R. Skeivys, T. Venclova, M.A. Šliogeris, oprac. R. Karmalavičius, red. V. Šatkuvienė, Vilnius 2006, s. 224–233.
Šatrijos Ragana [Marija Pečkauskaitė], Laiškai, oprac. J. Žėkaitė, Vilnius 1986.
Šatrijos Ragana [Marija Pečkauskaitė], Margi paveikslėliai [w:] eadem, Sename dvare, Vilnius 1997, s. 5–7.
Šatrijos Ragana [Marija Pečkauskaitė], Mėlynoji mergelė [w:] eadem, Sename dvare, Vilnius 1997, s. 499–518.
Šatrijos Ragana [Marija Pečkauskaitė], Mergaitės kelias. Pedagoginiai etiudai, Vilnius 1992.
Šatrijos Ragana [Marija Pečkauskaitė], Moterų teisės [w:] eadem, Sename dvare, Vilnius 1997, s. 417–428.
Šatrijos Ragana [Marija Pečkauskaitė], Pertraukta idilija [w:] eadem, Sename dvare, Vilnius 1997, s. 159–175.
Šatrijos Ragana [Marija Pečkauskaitė], Sename dvare, Vilnius 1995.
Šatrijos Ragana [Marija Pečkauskaitė], Viktutė [w:] eadem, Jau vakaruose užgeso saulėlydžiai, oprac. J. Jasaitis, Kaunas 1996, s. 16–109.
Tijūnėlienė O., Mergaitės idealas M. Pečkauskaitės pedagoginėje sistemoje [w:] eadem, Veikliai tarnavusi šviesos pasauliui. Iš M. Pečkauskaitės pedagoginio palikimo, Klaipėda 1998, s. 64–81.
Žilionis J., Ugdymo idėjos M. Pečkauskaitės beletristikoje, „Lietuvių katalikų mokslo akademijos metraštis” 2003, t. 22, s. 51–56.
Reflection on Femininity in Selected Pedagogical and Literary Works by Marija Pečkauskaitė
The article describes various aspects of “being a woman” and factors which decide about the form of women identity in selected pedagogical and literary works of M. Peckauskaitė. The topic and message of literary works which show the exemplary profiles of teenagers and ladies (Viktutė, Moterų teisės, Pertraukta idilija) and pedagogical studies are read in the context of modern Lithuanian researches on socio-mental transformations in Lithuania at the turn of 19th and 20th centuries.
Keywords: Marija Pečkauskaitė, femininity, Lithuanian literature, education
Słowa kluczowe: Marija Pečkauskaitė, kobiecość, literatura litewska, pedagogika
Inesa Szulska – doktor habilitowana nauk humanistycznych. Pochodząca z Wileńszczyzny absolwentka filologii polskiej i bałtyckiej na Uniwersytecie Warszawskim, adiunkt w Zakładzie Bałtystyki (KJOWPiB, Wydział Polonistyki UW). Obszar zainteresowań naukowych: historia literatury polskiej i litewskiej XIX i początku XX wieku, badania komparatystyczne polsko-litewskich związków literackich i kulturalnych.
Галина Лєсная
МГІМО–Університет
ORCID 0000-0003-1501-0060
«Нова жінка» Лесі Українки як прояв українського модернізму початку ХХ ст
Початок ХХ ст. в історії української літератури – надзвичайно цікавий і плідний період, що збагатив українську культуру новими знахідками й здобутками. Однак упродовж тривалого часу значна кількість письменників початку ХХ ст. залишалася невідомою не тільки широкому загалу, але й фахівцям, оскільки в радянський